užkliūti

užkliū́ti; R 1. intr. užsikabinti: Užkliuvo jo plaukai už šakų S.Stan. Vežimas tik tik neužkliuvo ties vartais už miesto I.Simon. Jis užkliùvo už stulpo vartų J. Ėjo [vilkas] pro vartus, užkliùvo varčios (ps.) Kp. Vėl žagrė užkliuvo šaknies rš. Saugokis tiktai kaip per mišką eidamas, kad kur neužkliūtum NžR. Šikšnosparnis skraidė lygiai gerai, kaip ir pirma, niekame neužkliuvęs Blv. Užkliùs tavo pentinėliai už naujųjų staklužėlių (d.) J.Jabl. Kad debesiai ažkliū̃va saulėn, bus lietaus Dkšt. | prk.: Du sueję ir trečio užkliū̃va (apkalba) Ds. Kam tu vis šnekėdamas ažkliūvi kito? Ktk. Neužkliū́k mirusiųjų (neatsiliepk blogai apie mirusiuosius)! Pln. Lūpos buvo besiverią, kad ištartų žodį, bet žodis tas užkliuvo tarp lūpų V.Piet. Vilius paskaitė aiškiai, greitai, nė karto neužkliūdamas I.Simon. Jo žvilgsnis užkliūvo už skelbimo (sustojo ties skelbimu) sp. Eilėtinė kronika Sėlos sienų užkliūva (jas pamini) net dukart K.Būg. ^ Užkliuvusiasis ir kelmą kerta VP48. Visur užkliūna kaip kreiviejai ratai VP51. 2. tr. paliesti, užkliudyti: Kad tu būtum, berneli, pražuvęs, ne ką mano dukrelę užkliuvęs J.Jabl. Nėr nė vienos šeimos, neužkliūtos par karą (karas visas šeimas palietė) Ggr. Antra nelaimė mum užkliuvo Gdr. | refl. tr.: Kurio čia kelmo užsikliūnì kožną? Ko esi reikalingas? Vvr. 3. intr. būti kliūtimi, kliūti: Kuo tau užkliùvo tas medis, kad tu jį draskai? Kp. Pro kitus jis niekados ramiai nepraeina pro šalį: jam vis kas nors užkliū̃va Kp. Yra lėtas, niekam neužkliūna Blv. Jam ir nekaltas paukštelis užkliūna rš. Numirė: dabar nebeužkliùs niekam Pl. | Jo pavardė negalėjo niekam užkliūti P.Cvir. Kuo tau užkliuvo mano kaltės? rš. ^ Geras daiktas kiekvienam užkliūva (visi apie jį kalba, juo rūpinasi) rš. 4. intr. kur užsukti, užtrukti, pasilikti, sustoti: Vakar Petras, važiuodamas iš turgaus, buvo ir pas mane užkliuvęs Brž. O kartais ir grafas išeidavo iš to skrendančio miesto ir užkliūdavo dvare rš. Kur buvai dar užkliuvęs, kad teip vėlai grįžai? Ėr. Taigi tame upelyje kiek užkliuvęs, ir gavau greta su aukso grūdeliais pagulėti Mš. Eik sau tiesiai keliu kur eidamas, niekur nesikraipyk, niekur ir neužkliūsi Sln. | Tėvas, neturėdamas kur užkliūti (neturėdamas ko veikti), čiuptelėjo už dėžutės kampinėje, išsiėmė iš jos tabako kamblių ir juos pjaustė rš. 5. intr. tekti, pasitaikyti gauti: Anai šis tas užkliū̃na – ir lėlę parvežė, ir saldainių Užv. Užklius ir jiems tos bausmės Vv. 6. intr. netikėtai susitikti, susidurti su kuo: ^ Nu vilko bėgo, ant meškos užkliùvo Varn.

◊ rą̃stas užkliùvo už síenos supyko: Jau jam užkliùvo rą̃stas už síenos, tai ir nekalbės Kb.

úodas neužkliū́tų apie retus ūsus: Ūsai – ką ir uodas neužkliūt Grv. už dantų̃ neužkliū́ti viską išplepėti: Juk Šnekutienei už dantų niekas neužkliūva I.Simon.

\ kliūti; antkliūti; apkliūti; atkliūti; įkliūti; iškliūti; nukliūti; pakliūti; parkliūti; prikliūti; sukliūti; užkliūti